Akcinių bendrovių įstatyme yra nustatyta, kad privalomi įmonės (UAB) valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas. Tačiau gali būti sudaromas papildomas organas – valdyba. Nors įmonėje (UAB) valdyba nėra privaloma, tiek steigimo metu, tiek jau įsteigus įmonę (UAB) galima suformuoti valdybą.
Dažniausiai pirmaisiais įmonės (UAB) veiklos metais valdyba nėra sudaroma, tačiau išplėtus įmonės (UAB) veiklą vis dažniau susimąstoma apie valdybos sudarymą.
Valdybos narių skaičių nustato įmonės (UAB) įstatai. Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą turi būti ne mažiau kaip 3 nariai (fiziniai asmenys). Valdybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Iš valdybos narių išrenkamas valdybos pirmininkas. Valdyba priima sprendimus dėl įmonei (UAB) jautriausių klausimų, tokių kaip: didesnės nei 1/20 kapitalo vertės įmonės (UAB) ilgalaikio turto disponavimo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos, taip pat tokios vertės turto įsigijimo. Valdyba taip pat skiria ir atleidžia įmonės (UAB) vadovą, priima sprendimus dėl filialų ir atstovybių steigimo bei tvirtina jų nuostatus, sprendžia dėl įmonės (UAB) dalyvavimo kitų juridinių asmenų steigime ir turi kitas Akcinių bendrovių įstatyme numatytas funkcijas.
Jeigu įmonėje (UAB) nėra sudaryta valdyba, valdybos kompetencija yra priskiriama įmonės (UAB) vadovui, tokiais atvejais įstatymas numato itin plačius įgaliojimus vadovui, o jeigu įmonėje (UAB) suformuota valdyba, ji iš dalies perima kai kurias vadovo funkcijas bei vykdo vadovo veiklos priežiūrą ir kontrolę.
Todėl apibendrinus galima teigti, jog valdyba yra itin patrauklus įmonės (UAB) valdymo įrankis, kuris ypač reikalingas didesnėms įmonėms arba įmonėms, siekiančioms griežtesnės vadovo veiklos kontrolės.